Žaidybinio teatro pamoka „BALTARAGIO MALŪNAS“ (7-8 kl. moksleiviams)

Edukacijai pasirinktas Kazio Borutos kūrinys „Baltaragio malūnas“ suteikia plačias žanrinės įvairovės teatre interpretacijas. Todėl moksleiviams teatrinių žanrų kaleidoskopo intensyvumas neleis nuobodžiauti, o veiksmo interaktyvumas, kai moksleiviams patiems teks imtis vaidmenų, sudarys ne teorinį, o fizinį literatūros kūrinio pojūtį. Taip net patys atsainiausi ir „kritiškiausiai“ nusiteikę moksleiviai iš teatro išsineš bent minimalų supratimą apie romaną ir tuo pačiu žanrinę literatūros ir teatro įvairovę, o galiausiai – elgesio viešoje vietoje patirtį.

Projekte naudojamas žaidybinio teatro metodas, kurį edukacinio projekto režisierius Gildas Aleksa išvystė dirbdamas su jaunimu savo įkurtoje teatro asociacijoje „Teatronas“ ir su vaikais bei paaugliais teatro mokyklėlėje „Mano teatras“. Žaidybinio teatro metodo pagrindas – žaidimo taisyklės, t.y. užduodamos sąlygos, aplinkybės ir priskiriami vaidmenys ar funkcijos. Tokio teatrinio žaidimo tikslas yra ne estetinis kūrinys, o patyrimas, kurį įgyja visi dalyvaujantys – tiek aktyviai įsitraukę, tiek pasyviai stebintys. Patyrimas čia unikalus – kiekvieno skirtingas ir tuo pačiu visų bendras (ypač turint omenyje klasėmis ateinančius moksleivius). Todėl toks teatras yra demokratiškas, neprimetantis savo surastų teksto prasmių. Jis skatina publiką susiorientuoti situacijoje, jai pačiai susivokti, kame dalyvauja ir ką stebi, pačiai įvertinti, kokia nagrinėto kūrinio prasmė jai pačiai.

Žaidybinio teatro pamokos metu moksleiviai:

• Aktyviai dalyvaudami veiksme, susipažįsta su literatūros kūrinio struktūra: siužetu, personažais, galimomis kūrinio interpretacijomis;
• Mokosi analizuoti ir interpretuoti literatūrą, o stebėdami, kaip ji virsta scenos menu, išsiaiškina skirtumus tarp pagrindinių dramaturgijos žanrų: tragedijos, komedijos ir dramos;
• Susipažįsta su teatro sceninės raiškos galimybėmis, jo sceniniais žanrais: realistiniu bei sąlygišku teatru, prieš šimtą metų gyvavusiu „didingo aktoriaus“ teatru bei šiuolaikišku teatru su įvairiomis medijomis, improvizuotu bei iš anksto sustatyto vaidybos teatru, interaktyviu teatru bei teatru su „ketvirtąja siena“, tuo pačiu išgirsta ir sužino keletą dažniausiai naudojamų teatrinių terminų: mizanscena, en faceir kitų repeticijų metu teatralų naudojamų „slaptažodžių“;
• Patiria ansamblinės kūrybos (arba komandinio darbo) privalumus ir mokosi atsakomybės prieš kitus kūrybinės grupės narius;
• Patiria viešo pasirodymo teikiamas galimybes ir atsakomybę prieš auditoriją;
• Pasitikrina savo drąsos, savikritiškumo, savitvardos išsiugdymo ribas, ambicijų pagrįstumą, savivertę.

Kartu su režisieriumi projektą kuria Kauno miesto kamerinio teatro aktorės: teatro pedagogė Kristina Kazakevičiūtė, teatrologė Alma Masiulionytė, Edita Niciūtė ir šviesų dailininkas, garso režisierius Gintaras Povilavičius.

Dalyvių skaičius: iki 55 vaikų